ļ»æ
Nacionalinis Transplantacijos Biuras
PasiraÅ”yk sutikimą internetu
15min.lt Žinios gyvai
Alpera
Atkurtai Lietuvai 100
Aktualus klausimas
Ar pasirašant sutikimą galima pasirinkti, kuriuos audinius ir (ar) organus dovanoti, o kurių – ne? Teisingą atsakymą rasite


2012-01-25 Sėkmės istorijos užsienio žiniasklaidoje


Rawich / FreeDigitalPhotos.net

Mieli skaitytojai,


Organų donorystės ir transplantacijų tema yra aktuali visame pasaulyje. Sėkmingų istorijų pavyzdžiai, mažytės vilties rusenimas,  vėl įžiebęs prasmingo ir visaverčio gyvenimo ugnį  - žmones jaudina ir domina. Ypač jos svarbios sergantiems ir laukiantiems donorinio organo. Liga ir laukimas, baimė ir nežinomybė žmones jaudina ir vargina. O tokios istorijos, kai žmogus jaučiasi gerai, gyvenimas praskaidrėja, ligonius pakylėja ir padrąsina.


Jūsų dėmesiui siūlome seriją straipsnių apie žmones, išgyvenusius po sunkių ligų ir transplantacijos operacijų. Šie straipsniai išleisti atskiru leidiniu „EU Health Prize for Journalists 2010“.

Lucie Hašova Truhelkova, Čekija


„Organų donorai“ - taip ironiškai kartais yra vadinami motociklininkai, „kelių ereliai“, atliekantys drąsius manevrus keliuose. Tačiau realūs herojai yra tie, kurie nusprendžia paaukoti dalį savęs, būdami gyvi. Jų nestabdo ir žinojimas, kad likusį gyvenimą turės gyventi be to organo. Noras išgelbėti gyvybę savo artimajam yra daug svarbesnis.

Visame pasaulyje yra mirusių donorų organų stygius.  Daugelis žmonių, kurių inkstai yra nesveiki, donorinių organų laukia ilgus metus. Kas antrą dieną jie valandų valandas praleidžia dializės centruose. Ir jie gali tik spėlioti, ar sulauks skambučio iš transplantacijos centro. Tuo metu inkstas, kurį pacientas galėtų gauti, gali būti kelių pėdų atstumu – donoru gali tapti šeimos narys. Žmogus gali gyventi su vienu inkstu, nepatirdamas jokių problemų, susijusių su gyvenimo kokybe ar trukme. Donoru gali būti tėvai, broliai ir seserys, net seneliai, sutuoktinis, partneris ar draugas.
„Vieno inksto gali pakakti žmogaus gyvenimo poreikiams ir gyvybinėms funkcijoms užtikrinti“,- sako Iva Brůžková, ICEM (Institute of Clinical and Experimental Medicine) koordinatorė. Donorai vėliau reguliariai yra stebimi visą gyvenimą, bet kokie negalavimai yra nustatomi iš anksto ir gydomi laiku.

 

Geriausia dovana mano dukrai


Dvidešimt šešerių metų Radka Trvajová iš Moravijos gimė su sutrikusia inkstų funkcija, tačiau tai buvo nustatyta tik prieš 10 metų.  Dvidešimt dvejų ji turėjo pradėti dializės procedūras, bet gydytojų abejingumas jos ligai turėjo ypatingų pasekmių. „Apie inksto persodinimo galimybę aš klausiau kelis kartus, bet man atsakydavo, kad tai yra neįmanoma“, - sako mėlynakė brunetė. Tuo metu Radkos motina, paklausiusi draugo patarimo, kreipėsi į specialistą Prahoje. Gydytojas išnagrinėjo pacientės istoriją ir iškart kreipėsi į ICEM dėl galimybių ligonei atlikti išsamesnę analizę. Radka savaitę gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikti išsamūs medicininiai tyrimai ir gydytojas jai pasakė nematantis priežasties, kodėl pacientei negalėtų būti atlikta transplantacija. Pacientei buvo paaiškinta transplantacijos galimybė iš gyvo donoro. „Mes jau žinome apie šią galimybę, buvome skaitę laikraščiuose, tačiau iki tol nežinojome, kad Radkai reikia transplantacijos“, - sako Radkos motina Marija. Tai sužinojusi, ji nuėjo išsitirti, siekdama išsiaiškinti, ar galėtų tapti donore dukrai. Rezultatai buvo teigiami. „Aš visai nebijojau operacijos, nes buvau laiminga galėdama padėti", - sako Marija.Radkai operacijos išvakarėse buvo neramu dėl persodinimo, tačiau ne dėl savęs, bet dėl motinos. Vis dėlto nepaisydama pooperacinio skausmo, Marija atvyko į dukters palatą tą pačią dieną po operacijos -  norėjo padėti jai nueiti į dušą. Radka susidūrė su kai kuriomis nenumatytomis pooperacininėmis komplikacijomis, plaučiuose kaupėsi skysčiai ir tai trukdė veikti jos naujam inkstui. Vėliau viskas klostėsi gana sėkmingai, inkstas funkcionavo gerai. Po dviejų savaičių Radka jau galėjo keliauti namo. Jos naujasis inkstas tinkamai dirba iki šiol. Kaip ilgai jis veiks, niekas negali žinoti. Jeigu viskas klostysis gerai, jis galbūt veiks dar 20 metų. Tačiau kas tada? „Aš sau visada kartoju, kad mokslas tobulėja labai sparčiai, - sako Radka optimistiškai. - Todėl kai galiausiai man prireiks naujo inksto, aš gausiu robotizuotą nerūdijančio plieno organą!“Ne viskas Radkos gyvenime klostosi puikiai. Neseniai Radka prarado kūdikį. Nėštumas moteriai su persodintu inkstu yra sudėtingesnis, bet įmanomas. Viskas klostėsi gerai, kol penktąjį nėštumo mėnesį vaisiaus širdis nustojo plakti. „Nebuvo patvirtinta, kad tai nutiko dėl inksto. Mums tiesiog nepasisekė. Tačiau nereikia nerimauti, mes bandysime toliau ir tikime, kad pasiseks“, - ryžtingai nusiteikusi Radka. Ji žino, kad visuomet verta kovoti dėl to, ko trokšti, ir neprarasti vilties – juk prieš kelerius metus kova išgelbėjo jai gyvybę.


Komentarai:



Jļæ½sļæ½ vardas: El. paļæ½tas:

Komentaras:



paieška:

Naujienų užsakymas >>

Nacionalinis kraujo centras

Biudžetinė įstaiga

Nacionalinis Transplantacijos Biuras

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Įmonės kodas 193114935

Santariškių g. 2, LT - 08661 Vilnius

Tel. +370 5 279 60 96, + 370 5 279 6691
+ 370  686 12 461 (budintis koordinatorius)

Faks. + 370 5 20 40 121

info@transplantacija.lt