ļ»æ
Nacionalinis Transplantacijos Biuras
PasiraÅ”yk sutikimą internetu
15min.lt Žinios gyvai
Alpera
Atkurtai Lietuvai 100
Aktualus klausimas
Tiesa ar melas? Vienu metu galima transplantuoti daugiau nei vieną organą (Teisingą atsakymą rasite čia)


2012-02-07 Kokių koordinačių reikia donoro koordinatoriui?

Laiko medisAudinių ir Organų donorystės procesą koordinuojantis žmogus – tarsi tarpininkas tarp išeinančio žmogaus ir dovanojamų audinių ir organų laukiančių ligonių. Koordinatorius - tarsi jungtis tarp gydytojų iš reanimacijos skyriaus, tyrimų laboratorijų ir gydytojų, kurie atliks transplantacijas. Jie vieni kitų nepažįsta, tačiau tai yra toks svarbus ir reikšmingas ryšys, sujungiantis galybę ypač svarbių grandžių: mirusio donoro išsamių tyrimų duomenų surinkimas ir susisteminimas, donoro organų parinkimas recipientams.
Šiuo metu Nacionaliniame transplantacijos biure prie SAM dirba 8 koordinatoriai: Aušra Gujytė, Šarūnas Judickas, Skaistė Mačiulaitytė, Karolis Skebas, Asta Lukošiūtė, Justas Mažūnaitis, Rita Petkevičienė, Eglė Puncevičienė, jiems vadovauja Jekaterina Romanovienė. Praėjusiais metais koordinatorių telefonas skambėjo 97 kartus. 39 donorai buvo efektyvūs, milijonui gyventojų šiemet teko 12,2 efektyvaus donoro. Tačiau reikia turėti galvoje, kad  gyventojų skaičiai kinta dėl migracijos.

 

Atsakingas už audinių ir organų transplantacijos procesą: ką tai reiškia?


Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatoriai dirba 365 dienas per metus ir 24 valandas per parą. Budintis koordinatorius atsiliepia visą parą. Priimant į darbą naują koordinatorių įspėjame, kad budint telefono negalima paleisti iš rankų.
Budinčio koordinatoriaus telefonas įjungtas visą parą. Jam suskambus, galima numanyti, kad bus pranešta apie potencialų donorą – ligoninėje asmeniui konstatuota smegenų mirtis. Nuo to prasideda darbas. Tiesa, konstatavus smegenų mirtį (tam reikalingi smegenų kraujotakos tyrimai, gydytojų konsiliumai), laukia labai svarbus etapas – pokalbis su mirusiojo artimaisiais. Lietuvoje kol kas tik jie gali leisti mirusiojo organus transplantuoti ligoniams - iki šiol dar nėra buvę, kad mirusysis, gyvas būdamas, būtų parašęs sutikimą pomirtinei organų donorystei. Pokalbis su artimaisiais yra moraliai sunkus, nes nežinai, kaip rasti pokalbiui tinkamiausią raktą – nuo ko pradėti, kaip bus sureaguota. Sunku dar ir dėl to, kad reikia kalbėti su žmogumi tokiu momentu, kada jis sužino pačią baisiausią žinią pasaulyje. Koordinatorių įpareigoja ir mintis, kad nuo pokalbio baigties priklauso ir donorystė bei transplantacija.
Apsispręsti dėl dovanojamų organų reikia laiko, nes netekę artimojo žmonės jaučia didelį skausmą ir liūdesį. O laiko nėra – tam, kad donoro organai būtų tinkami transplantacijai, laikas nėra sąjungininkas. Mirus smegenims, pamažu miršta ir jo organai. „Laikas lekia kaip pašėlęs“, - sako koordinatorius Š. Judickas. – „Supranti, kad organai ima blogėti, kad esi įkalintas labai trumpame laiko tarpe, o padaryti reikia be galo daug“.
Artimiesiems pasinaudojus galimybe dovanoti organus, koordinatoriaus darbas tiesiog užverda. „Tenka rinkti informaciją ir ją paskirstyti gydytojams. Per 10 minučių pašneki su kokias 3-5 žmonėmis, kuriems reikia skirtingos informacijos, bekalbėdamas su jais girdi, kaip tau mėgina dar kažkas prisiskambinti ir jauti, kad tavo galva yra tarsi skruzdėlyne“. Svarbu nieko neužmiršti – nereikšmingų detalių ir nereikalingos informacijos koordinavimo procese nėra. „Donorystėje svarbūs visi etapai, tai tarsi grandinė, kuriai nutrūkus bet kurioje vietoje, nutrūks visas procesas ir transplantacija neįvyks“, – sako koordinatorė S. Mačiulaitytė. Išlaikyti donoro organus po smegenų mirties, reiškia savotiškai „gydyti“ mirusį žmogų. Mirus smegenims, visi organai patiria šoką, išsibalansuoja jų veikla. Tam, kad organai būtų tinkami transplantacijai, reikia dirbtinai palaikyti jų gyvybiškumą: keičiasi širdies darbas – reikia palaikyti jos darbą specialiais medikamentais, plaučiai turi būti dirbtinai ventiliuojami, keičiasi kasos ir inkstų veikla – būtina reguliuoti cukraus ir šlapimo skyrimosi kiekį, sutrinka termoreguliacinis mechanizmas – reikia dirbtinai palaikyti kūno temperatūrą. Šiuos dalykus koordinatorius turi išmanyti ir konsultuoti donorą ruošiančius gydytojus reanimatologus.

Koordinatorius turi donorą apžiūrėti – įvertinti jo galimas buvusias ligas, ar nėra tatuiruočių – kad būtų išvengta virusinių susirgimų (ŽIV, hepatitų), paimti kraujo tyrimus ir juos nuvežti į laboratoriją. Išsami ir detali tyrimų analizė – laboratorijos specialistų sritis. Pagal šiuos tyrimus ir kitus medicininius rodiklius koordinatorius parinks recipientus, kuriems bus persodinami donoro organai. Koordinatorius turi suorganizuoti ir donoro organo išvežimą iš Lietuvos, jei nėra tinkamo recipiento čia, Lietuvoje. Tada kordinatoriaus akys krypsta į dangų – ar tinkamos oro sąlygos skrydžiui. Reikia ir policijos ekipažą informuoti bei prašyti jų pagalbos - kad donorinis organas būtų greitai ir saugiai palydėtas į skrydžio vietą. Pasak koordinatorės S. Mačiulaitytės, „svarbu, kad visas personalas, dalyvaujantis donorystės procese, turėtų žinių ir būtų geranoriški. Taip yra teigiama ir tarptautiniuose kursuose, kuriuose teko dalyvauti.  Pastebima, kad kartais šių savybių trūksta. Tai pasakytina ne tik apie paprastus eilinius žmones. Yra ir medikų, kuriems ši idėja yra tiesiog svetima“.

 

Donorystės koordinatorius – iššūkis?


„Daugiau milžiniška atsakomybė nei iššūkis“, -  sako Š. Judickas. - „Transplantacija yra iššūkis“. Tuo tikriausiai niekas ir nesuabejos. Bet iki sėkmingos koordinavimo pabaigos – transplantacijos – reikia nueiti ilgą atsakingą kelią. Paprastai koordinatoriaus darbas prasideda apie pusiaudienį ir baigiasi dažnai kitos dienos paryčiais. Be miego, susikaupus, nepaliekant jokių neišsiaiškintų dalykų, jokių neatsakytų klausimų. „Užsienyje dalis koordinatorių būna ne gydytojai, o slaugytojos. Tačiau įprastai koordinatorius yra gydytojas, dažniausiai tai gydytojas anesteziologas - reanimatologas arba nefrologas. Žmogus be medicininio išsilavinimo šio darbo dirbti negalėtų – reikia  išmanyti apie ligas, būkles, darbo principus, laboratorinius tyrimus, pokyčius, terminologiją, - sako S. Mačiulaitytė. – Tai yra mediko duona.“ Donorystės koordinatoriai – nuoširdžiai dirbanti jaunų entuziastų komanda. Koordinatoriumi dirbti gali tik tie, kuriems asmeniškai yra svarbi ši medicinos sritis.
Koordinatorius yra labai svarbus kontaktinis asmuo pacientui ir po operacijos. „Ligonius aplankome. Kai viskas gerai, pakanka tik per petį paplekšnoti“, - šypteli koordinatorius. Ir visiškai nesvarbu, kas jis – Skaistė, Šarūnas, Aušra, Karolis, Justas, Rita, Asta ar Eglė.


Komentarai:



Jūsų vardas: El. paštas:

Komentaras:



paieška:

Naujienų užsakymas >>

Biudžetinė įstaiga

Nacionalinis Transplantacijos Biuras

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Įmonės kodas 193114935

Santariškių g. 2, LT - 08661 Vilnius

Tel. +370 5 279 60 96, + 370 5 279 6691
+ 370  686 12 461 (budintis koordinatorius)

Faks. + 370 5 20 40 121

info@transplantacija.lt