http://transplantacija.lt/content/naujienos/20171128.lt.html
Nacionalinis Transplantacijos Biuras
Vieno donoro išgelbėtų keturių recipientų susitikimas užbaigia donorystės renginius Lietuvoje

2017-11-28 Vieno donoro išgelbėtų keturių recipientų susitikimas užbaigia donorystės renginius Lietuvoje

Kaip vyksta organų donorystės ir transplantacijos procesas? Ką reiškia smegenų mirtis ir kaip ji konstatuojama? Kaip vyksta pokalbis su mirusiojo artimaisiais dėl donorystės? Kas dalyvauja šiame procese, bet yra nematomas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus buvo pateikti šiandien Nacionalinio transplantacijos biuro iniciatyva organizuotame renginyje apie organų donorystę. Tai paskutinis renginys šiemet, užbaigiantis renginių, skirtų paminėti Europos ir pasaulio organų donorystės dieną, ciklą.


Išvažiuojamieji renginiai vyko Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos donorinių ligoninių salėse. Tų regionų gydymo įstaigų, žiniasklaidos, visuomenės sveikatos biurų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovams bei specialistams buvo pristatytas organų donorystės procesas.


Baigiamasis renginys vyko Vilniuje ne atsitiktinai – juk šis miestas yra donorystės ir transplantacijos pradininkas. O šiuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose yra įsikūręs vienas iš dviejų Lietuvoje esančių transplantacijos centrų bei aktyviai ruošiami donorai.


Renginio dalyvių pasveikinti atvykusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė jautriai kalbėjo apie žmones, laukiančius organų transplantacijos: „Jų laukimas panašus į laukimą, kokį patiriame laukdami autobuso. Tik kai laukiame autobuso, mes žinome, kada jis atvyks. O šie žmonės nuolat laukia, nes nežino, kada sulauks donorinio organo“.


Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius akad. prof. Kęstutis Strupas didžiuodamasis kalbėjo apie savo vadovaujamą įstaigą, kurioje ne tik teikiamos kokybiškos medicininės paslaugos, bet nuo pradžios iki pabaigos vyksta itin svarbus – organų donorystės ir transplantacijos – procesas. Jis pabrėžė, kad dabar, kai kalba, ligoninėje taip pat atliekamos transplantacijos.


Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė papasakojo, kaip atsakingai ir kruopščiai organizuojamas organų donorystės ir transplantacijos procesas, kiek įvairių specialybių ir įstaigų atstovų jame dalyvauja ir kokia atsakomybė kiekvienam iš jų tenka.

 

Palygino su žadintuvu ir saulės laikrodžiu


Santaros klinikų gydytojas reanimatologas Šarūnas Judickas savo pranešime susirinkusiems paprastai aiškino apie smegenų mirties diagnostiką, apie gydytojų reanimatologų pokalbį su mirusiojo artimaisiais. Pasak Š.Judicko, smegenų mirtis – tai žmogaus mirtis, jo gyvenimo pabaiga, ir smegenų mirties negalima painioti su koma. Pasak Š.Judicko, koma – tai lyg laikrodis žadintuvas, kuris mus prikelia iš miego. Taigi komos ištiktas žmogus, lyg žadintuvo prikeltas, dar gali pabusti. Tuo tarpu smegenų mirtį galima palyginti su saulės laikrodžiu: jis laiką skaičiuoja, bet prižadinti negali.  Todėl žmogus, kuriam konstatuota smegenų mirtis, nubusti nebegali – jis yra miręs.


Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojos reanimatologės Daivos Vilijos Čičiškinienės ir gydytojo Š.Judicko teigimu, reanimatologų darbe sunkiausias yra pokalbis su mirusiojo artimaisiais dėl donorystės. Nes tenka pranešti apie brangaus artimojo mirtį ir kreiptis su prašymu – gal sutiktų paaukoti organus kitų gyvybei gelbėti. Tačiau, džiaugiasi gydytojai, pastaruoju metu visuomenė tampa sąmoningesnė, neretai artimieji, sužinoję apie konstatuotą smegenų mirtį, pirmi pradeda kalbą apie donorystę.

 

Keturi recipientai susitiko pirmą kartą


Šiandieninio renginio metu įvyko itin jaudinantis, neįprastas ir pirmas toks susitikimas: į jį buvo pakviesti recipientai, kuriems prieš dešimtmetį buvo transplantuoti to paties donoro organai – širdis, kepenys, abu inkstai ir abi ragenos. Susitikti su savo likimo draugais atvyko keturi iš šešių vieno donoro recipientų: Piotras, kuriam buvo transplantuota šio donoro širdis, Stasys, gyvenantis su transplantuotomis kepenimis, Jonas, kuriam buvo persodintas inkstas, ir Loreta, kuriai buvo transplantuota ragena.


Apie tai, kad susitiks su žmonėmis, kurie gyvena to paties donoro dėka, žinojo tik varėniškis Jonas – kitaip kažin ar būtų pavykę jį prikalbinti atvykti į Vilnių. Kiti trys recipientai šio fakto nežinojo, todėl visi prisipažino, kad jiems tai buvo itin didelė, bet labai maloni, jaudinanti staigmena, kai kuriuos net iki ašarų sugraudinusi. Kaip prisipažino Piotras, jo gyvenime buvo dvi netikėtumų ir stebuklų kupinos dienos. Pirmoji – kai prieš dešimtmetį sulaukė medikų kvietimo atvykti transplantacijai. „O kita stebuklinga diena – šiandien, kai sutikau ne tik du savo brolius, bet ir seserį“, – kalbėjo Piotras. Nors ir susitikę pirmą kartą, keturi vieno donoro recipientai turėjo apie ką pasikalbėti, ką prisiminti. Kad bendravimas tęstųsi, jie pasikeitė telefonų numeriais. Juk dabar visi drauge galės švęsti antrąjį savo gimtadienį, minimą tą pačią dieną.




Rasai 1.jpg
Rasai 2.jpg



Komentarai:



Jļæ½sļæ½ vardas: El. paļæ½tas:

Komentaras:

© 2006 NTB
Sprendimas: JaunaReklama