http://transplantacija.lt/content/naujienos/isvykaiklaipeda.lt.html
Nacionalinis Transplantacijos Biuras
Išvyka į Klaipėdą: apie organų donorystę – ir žmonių po transplantacijų pasakojimai

2017-10-19 Išvyka į Klaipėdą: apie organų donorystę – ir žmonių po transplantacijų pasakojimai

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, siekdami kuo plačiau visuomenei ir specialistams skleisti organų donorystės idėją, šiandien su šia kilnia misija lankosi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia rengiamas susitikimas su Klaipėdos regiono ligoninių, kuriose ruošiami organų donorai, atstovais. Į pokalbį apie organų donorystę pakviesti ir Klaipėdos regiono visuomenės sveikatos biurų specialistai, žiniasklaidos atstovai.

 

Susitikimai vyko Donorystės dienos proga

 

Šios dienos vizitas į Klaipėdą – paskutinė Nacionalinio transplantacijos biuro specialistų išvyka į skirtingų Lietuvos rajonų donorines ligonines. Būtent tokiomis išvykomis šiemet buvo nuspręsta pažymėti spalio mėnesį minimą Europos ir Pasaulinę organų donorystės dieną.


Jau buvo surengti tokie susitikimai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Respublikinėse Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse. Šių susitikimų metu donorinių ligoninių atstovų buvo prašoma pristatyti organų donorystės situaciją savo gydymo įstaigoje, visuomenės sveikatos biurų specialistai, galintys priimti asmenų sutikimus donoro kortelei gauti, buvo papildomai apie tai informuojami. Žiniasklaidos atstovų dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad organų donorystės tema – itin subtili, todėl informaciją apie ją teikti reikia labai atsakingai, neatskleidžiant donoro ir recipiento tapatybės, laikantis konfidencialumo. Be to, kiekviename susitikime buvo unikali galimybė pabendrauti su recipientais – žmonėmis po jiems atliktų transplantacijų.

 

Apie rimtą procesą – jautriai ir suprantamai

 

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykusio renginio metu pranešimą apie organų donorystę „Jūs ne dievai, bet gyvybę išgelbėti galite“ pristatė Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė. Ji jautriai ir įtikinamai papasakojo apie itin sudėtingą, atsakingą organų donorystės ir transplantacijos procesą, kuriame dalyvauja didžiulė įvairių profesijų ir sričių specialistų komanda. Tačiau šių specialistų darbas, pasak pranešėjos, būtų beprasmis, jei nebūtų svarbiausio šiame procese – donorinių organų. Kaip koordinuojamas darbas, atsiradus organų donorui? Kaip vyksta pokalbiai su mirusiųjų artimaisiais? Kaip įmanoma ir ar iš viso įmanoma donorinius organus į transplantacijos centrą atgabenti skubiai – vos per kelias valandas? Kokios transporto priemonės pasitelkiamos juos gabenant? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirdo A. Būziuvienės pranešimą išklausę susitikimo svečiai.


Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, kalbėdamas apie donorų ruošimą, sakė, jog tai atlikdami, gydytojai dirba juodą, sunkų darbą. Kai tiktai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pradėti ruošti organų donorai, V.Janušoniui pačiam yra tekę kalbėti su artimaisiais dėl donorystės. Šiuo metu jam to darbo dirbti nebereikia, nes komanda puikiai tą darbą išmano ir susitvarko.


Donoro ruošimo procesą apžvelgė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė Laima Inčiūraitė. Ji pabrėžė, kad donoro išlaikymas yra ypač preciziškas ir didelės profesinės kompetencijos reikalaujantis darbas, kurio niekas nemato – nei visuomenė, nei donoro artimieji, nei transplantacijos laukiantys ligoniai. Labai sudėtingu darbu gydytoja L.Inčiūraitė laiko ir pokalbį su mirusiųjų artimaisiais: „Artimieji gedi visaip: verkia, šaukia, kartais – grasina. Reikia mokėti išlaukti. Nes negalima atimti vilties iš tų, kurie laukia transplantacijos. Nes ji – galbūt viskas, ką jie turi“.


Renginyje dalyvavo dvi recipientės po inkstų transplantacijos. Rimai Petrolienei buvo atliktos dvi inkstų transplantacijos, Inai Makerovienei inkstų transplantacija buvo atlikta prieš 14 metų. „Šiuo metu džiaugiamės gyvenimu, esame nepaprastai dėkingos savo donorų šeimoms. Didžiausias mūsų prašymas būtų toks: visi su savo artimaisiais pasikalbėkite apie organų donorystę!“, – nelikti abejingiems kvietė abi recipientės.

 

Organų donorystės statistika Lietuvoje ir Klaipėdos regione

 

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad 2017 metų spalio 1 dieną Lietuvoje pritarimą organų donorystei jau buvo pareiškę 24 882 gyventojai (16 280 moterų ir 8602 vyrai).


Klaipėdos regione (Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse) organų donorystei pritaria 3062 gyventojai –1993 moterys ir 1069 vyrai.


Klaipėdos apskrityje pritarimą donorystei yra pareiškę 2002 gyventojai (1306 moterys ir 696 vyrai). Iš jų daugiausia pritariančiųjų organų donorystei – 1269 – gyvena Klaipėdoje. Organų donorystei pritaria ir 235 Klaipėdos rajono, 168 Šilutės rajono, 133 Kretingos rajono gyventojai. Palangoje gyvena 111 žmonių, pasirašiusių pritarimą donorystei, Skuodo rajone – 61 žmogus, Neringoje – 25.

Telšių apskrityje donoro korteles turi 636 žmonės (413 moterų ir 223 vyrai). Iš jų daugiausia pritariančiųjų organų donorystei – 286 – gyvena Mažeikių rajone. Telšių rajone sutikimus donorystei turi 190 žmonių, Plungės rajone – 129, Rietave – 31.

 

Tauragės apskrityje gyvena 424 pritarimą organų donorystei pareiškę žmonės (274 moterys ir 150 vyrų). Tauragės rajone gyvena 188 žmonės, turintys donoro korteles, Jurbarko rajone – 115 žmonių, Šilalės rajone – 104 žmonės, Pagėgiuose – 17 žmonių.


Šiemet Lietuvoje iš viso atlikta 116 organų ir audinių (ragenų) transplantacijų: 58 mirusių donorų inkstų, 5 – gyvų donorų inkstų, 18 – kepenų, 1 – plaučių, 5 – širdies transplantacijos. 29 recipientams transplantuotos ragenos.


Klaipėdos regiono (Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių) gyventojams šiemet atlikta 20 transplantacijų.


Klaipėdos apskrities gyventojams atlikta 13 transplantacijų: 7 mirusių donorų inkstų transplantacijos, 2 – kepenų ir 4 ragenų transplantacijos. Iš jų Klaipėdos miesto gyventojams atliktos 6 transplantacijos: transplantuoti dviejų mirusių donorų inkstai, 4 ragenos. Klaipėdos rajono gyventojams atliktos 5 transplantacijos: 3 mirusių donorų inkstų transplantacijos ir 2 – kepenų transplantacijos. Palangos ir Šilutės gyventojams atlikta po 1 mirusio donoro inksto transplantaciją.


Tauragės apskrities gyventojams atliktos 4 transplantacijos – 1 mirusio donoro inksto, 1 kepenų ir 2 ragenų. Iš jų Jurbarko rajono gyventojams atliktos 2 transplantacijos – po vieną kepenų ir ragenos. Vienam Tauragės rajono gyventojui transplantuota ragena, vienam Šilalės rajono gyventojui – mirusio donoro inkstas.


Telšių apskrities gyventojams atliktos 3 transplantacijos: 1 mirusio donoro inksto, 1 kepenų ir 1 širdies. Iš jų vienam mažeikiškiui transplantuotas mirusio donoro inkstas, 2 transplantacijos atliktos Plungės gyventojams – po vieną širdies ir kepenų.


Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių (ragenų) transplantacijos laukia 364 žmonės, tačiau 97 iš jų – laikinai ne recipientai, t.y. jiems dėl kokių nors medicininių priežasčių transplantacijos atlikti negalima (pavyzdžiui, kai žmogus karščiuoja, kai jam diagnozuota virusinė infekcija, kai nesutvarkyti sugedę dantys ir pan.). Inksto transplantacijos dabar laukia 150 žmonių, kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 7, kepenų transplantacijos – 64. Devyniems žmonėms būtina plaučių transplantacija, 43 – širdies, 4 – širdies ir plaučių komplekso transplantacija. 87 pacientams būtina transplantuoti rageną.


Komentarai:



Jļæ½sļæ½ vardas: El. paļæ½tas:

Komentaras:

© 2006 NTB
Sprendimas: JaunaReklama